vidujis

2 vidùjis, -ė (-a; K, KŽ) adj. (2) KI665, LsB340, Š, K.Būg, NdŽ, P.Skar; L 1. esantis viduje, vidinėje pusėje ar dalyje, vidinis: Vidujė pusė kojų N. Nėra tarpijės, alba vidujės vietos, neta mūkoje MT266. 2. DŽ¹ vidurinis, esantis tarp ko: O ir nuleidau aukso žiedelį nuo vidujo pirštelio N94. Rankas mazgojau, nuskandinau žiedelį nuo vidujo pirštelio KlvD54. 3. Ls turintis nei daug, nei mažai kokių ypatybių, vidutinis: Žmogus vidujis (vidutinio ūgio) N. Vidùjis ungurys J.Ger. 4. kuris veikia kurioje valstybėje ar organizacijoje, neišeina už jos ribų: Vidujis ministeris LC1878,40. Be galo didis bankams yra vidujis ir laukujis skatinimas nuolatos kreditus plėsti rš. 5. pusamžis (apie žmogų): Vidujo amžiaus vyras buvo Vd. 6. vidinis, dvasinis: Ans yr keistas žmogus iš lauko prysižiūrėjus nelabai įvaizdus, ale ano vidùjis žmogus nei maž nepeiktinas MitI67. Orujai ženklai tiek tėra svarbūs, kiek jie kitiems suprantamai atvaizduoja vidujus sielos reiškinius Vr. Ši formalinė paralelė tarp gamtos reiškinio ir žmogaus gyvenimo vaizdo sudaro ir tam tikrus vidujus abiejų reiškinių ryšius B.Sruog. Tai tyliai uždainuodama, tai vėl lengvai atsidusdama, ji, rodos, įaudė audeklan visą mergystės ilgesį ir vidujį savo pasaulį S.Zob. Tai veik kožnam žinoma, jog toli nuo savųjų mirštantiejie savo smerties adyną per vidujį liudymą, arba prijautimą, apsako Bs V40. Stengiaus, saldžioji tiesa, nugirsti viduję tavo melodiją brš. Ar negul vidujausi būtybė šiuose žodžiuose? rš. Iš vidujausios gilybės dūšios išteka brš.

vidùjai adv.: Čechovo herojai kalba, veikia kasdieniškai – matomi, girdimi, bet vidujai gyvena jie visiškai kitu, savitu, nepastebimu gyvenimu J.Jabl. Vidujai suartės ir vienas antro ilgėsis sp. Vidujai ji (motina) gyveno atsiminimais apie tėvą, tarytum su juo nė atsiskyrusi nebuvo J.Sav.